Birželio 4 dieną popiežius Pranciškus patvirtino „ad experimentum“ naujos dikasterijos statutą. Jame nurodoma, kad nuo rugsėjo 1 dienos nebeegzistuos, tiksliau sakant, į vieną ir naują instituciją suplauks dabartinės dvi Popiežiškosios tarybos - šeimos ir pasauliečių. Galima prisiminti, kad tai Šventojo Sosto organizacinės struktūros reformos, kurią vykdo popiežius, padedant devynių kardinolų tarybai, dalis.
Statutas sudarytas iš 13 skirsnių, kurie apibrėžia institucijos kompetencijas ir sąrangą. Pirmame skirsnyje rašoma, kad dikasterija rūpinsis „pasauliečių tikinčiųjų gyvenimu ir apaštalavimu, šeimos sielovada ir jos misija, pagal Dievo planą, saugant ir remiant žmogaus gyvenimą“ tais atvejais, kuriais sprendžia Apaštalinis Sostas.
Naujoji institucija bus šiek tiek aukštesnio juridinio rango, nei ankstesnės popiežiškosios tarybos: jai vadovaus prefektas, panašiai kaip kad Vyskupų ar kitoms kongregacijoms. Prefektui padės sekretorius, kuris galės būti parinktas iš pasauliečių, ir trys pasekretoriai pasauliečiai, atsakingi už tris dideles naujosios dikasterijos sekcijas: pirma, tai „tikinčiųjų pasauliečių sekcija“, kuri rūpinsis ir stiprins pasauliečių misiją Bažnyčioje ir pasaulyje; antra, „šeimos sekcija“, kuri rūpinsis šeimos sielovada ir vaidmeniu Bažnyčioje ir visuomenėje; Ši sekcija turės tiesioginę sąsają su „Popiežiškuoju Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų institutu“. Trečia, „gyvybės sekcija“, skirta atsakingai prokreacijai ir gyvybės apsaugai, nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Tarp įvairių uždavinių paminėta aborto prevencija ir pagalba abortavusioms moterims. „Gyvybės sekcija“ taip pat domėsis svarbiausiomis biomedicinos problemomis ir „ideologijoms“ apie žmogaus gyvybę. Šiuo požiūriu naujoji dikasterija susiejama su Popiežiškąja gyvybės akademija.
Dikasterija savo uždavinius vykdys remiant ir drąsinant asociacijas, rengiant įvairaus lygio konferencijas ir seminarus, vykdant plačius sielovados projektus. Jos personalas, kaip ir patarėjai, bus surinkti iš įvairių šalių ir kontinentų, siekiant atspindėti Bažnyčios visuotinumą ir įvairovę.
Statute pabrėžiama, kad pasauliečiai yra „bendrai atsakingi“ už Bažnyčios misiją, kartu su ganytojais, jų aktyvus dalyvavimas ir atsakomybė Bažnyčios gyvenime ir valdyme turi būti skatinamas. (Vatikano radijas).
